KŪRĖJAI

• Inscenizacijos autorius ir režisierius — Gintaras VARNAS
• Scenografas — Gintaras MAKAREVIČIUS
• Kostiumų dailininkė — Aleksandra JACOVSKYTĖ
• Kompozitorė — Onutė NARBUTAITĖ
• Vaizdo projekcijų autorius — Rimas SAKALAUSKAS
• Šviesos dailininkas — Vilius VILUTIS
• Režisieriaus asistentė — Giedrė KRIAUČIONYTĖ-VOSYLIENĖ

VAIDINA

• Oidipas — Valentinas NOVOPOLSKIS
• Kreontas — Arūnas SAKALAUSKAS
• Jokastė — Nelė SAVIČENKO
• Teiresijas — Vytautas ANUŽIS
• Choro vadovas — Povilas BUDRYS
• Eteoklis — Paulius MARKEVIČIUS
• Polineikas — Mantas ZEMLECKAS
• Antigonė — Jovita JANKELAITYTĖ
• Ismėnė — Dovilė KUNDROTAITĖ
• Menoikėjas / Haimonas — Arnas AŠMONAS
• Euridikė — Vesta GRABŠTAITĖ
• Pasiuntinys iš Korinto — Rimantas BAGDZEVIČIUS
• Piemuo — Saulius BALANDIS
• Pasiuntinys Tėbuose — Šarūnas ZENKEVIČIUS
• Sargybinis — Marius ČIŽAUSKAS
• Tėbiečiai ir teatro demonai — Aurimas BAČINSKAS, Balys IVANAUSKAS, Adomas JASIUKĖNAS, Gytis LASKOVAS

APIE

Tėbų trilogija 

I dalis – Sofoklio „Oidipas karalius“
II dalis – Aischilo „Septynetas prieš Tėbus“ ir Euripido „Foinikietės“
III dalis – Sofoklio „Antigonė“
Taip pat spektaklyje panaudoti Johno von Düffelio dramos „Oidipo miestas“ fragmentai                                         

Sofoklio tragedijas „Oidipas karalius“ ir „Antigonė“ iš senosios graikų kalbos išvertė Antanas Dambrauskas, Euripido „Foinikietes“ – Mindaugas Strockis, Aischilo „Septynetą prieš Tėbus“ – Ričardas Mironas, Johno von Düffelio dramą „Oidipo miestas“ iš vokiečių kalbos išvertė Mindaugas Strockis

Tėbų trilogiją sudaro keli Oidipo mito epizodai.

Pirmoje spektaklio dalyje pasakojama Oidipo žlugimo istorija (beje, įvykusi per kelias valandas) – nuo atėjusios iš Delfų pranašystės, jog Tėbus apėmęs maras baigsis, kai bus surastas buvusio karaliaus Lajo žudikas, iki Oidipas supranta, kas yra žudikas, ir įvyksta herojaus katastrofa. (Sofoklio „Oidipas karalius“)

Antroji dalis – Oidipo sūnų neapykantos ir kovos dėl sosto istorija. Mite tas epizodas žinomas „Septyneto prieš Tėbus“ (t. y. septynių tautų karo prieš Tėbų miestą) vardu. Brolis atveda prieš brolį ir savo gimtą miestą svetimšalių kariuomenę. Karas baigiasi brolių dvikova, abu žūva nuo vienas kito rankos. Antigonė aprauda brolius ir nusižudžiusią motiną Jokastę. (Euripido „Foinikietės“ ir Aischilo „Septynetas prieš Tėbus“)

Trečioji dalis – Oidipo dukros Antigonės istorija. Ji nepaklūsta naujojo Tėbų karaliaus Kreonto įsakymui, palaidoja brolį ir nuteisiama mirčiai. Kreontas savo tragiškos klaidos ištaisyti nebespėja ir patiria katastrofą.

Labdakidų šeimos – Tėbų karaliaus Labdako palikuonių – prakeikimas yra vienas svarbiausių antikinių Graikijos mitų, taip pat ir dalis teatro ištakų.

„Oidipo mitas“atskleidžia karaliaus Oidipo, jo besivaržančių sūnų Eteoklio ir Polineiko, dukterų Antigonės ir Ismenės šeimos sagą. Šioje valdovų šeimos istorijoje vaizduojamos jų nesėkmės, ydos, žlugimas, čia smurtas gimdo smurtą, galia kelia pavydą, o baimė maitina baimę. Netgi Kreontas, gudrus politikas-patarėjas, visą laiką buvęs „antru-trečiu“, o galiausiai sėdęs į sostą, padaro tragišką klaidą ir sulaukia atpildo – netenka artimiausių žmonių bei sunaikina miestą, kurį turėjo apsaugoti.

Režisierius Gintaras Varnas: „Dievinu klasiką, ypač Antiką, Shakespeare’ą, Calderóną. Pjesėje „Oidipo mitas“ sujungtos visos trys Oidipo mito dalys, nors ir rašytos skirtingų autorių. Atsisakyta chorų, kai kurios ilgesnės vietos patrumpintos, ir štai – visa kelių kartų tragedijų grandinė. Juk šiandien niekas (išskyrus filologus ir teatro meną studijuojančius žmones) viso mito nežino. O vertėtų. Senieji graikų tragikai buvo genialūs tuo, kad teatre nenusipigino iki kasdienių buitinių dalykų. Teatre jie siekė atverti ESMES – žmogaus ir pasaulio, tiksliau, jo vietos pasaulyje. Manau, kad tai jiems patiems buvo mįslė, todėl ir dabar daugelis tragedijų „tamsios“, neaiškios, įvairiopai interpretuojamos ir aiškinamos. Tai minties teatras, kuris kėlė klausimus žiūrovams, vertė juos ne tik atjausti, bet ir mąstyti. Gal todėl kai kas to meto graikų teatrą vadina „aukštąja graikų visuomenės mokykla“.

NUOTRAUKOS